„Kvapų namų“ lūpų blizgio klystkeliai

Labai myliu, gerbiu ir pasitikiu „Kvapų namais“. Kiek gėrybių iš ten išbandyta! Nors ir aprašiusi kol kas esu tik tris (štai čia >>), išbandžiusi įvairių aliejų, ekstraktų, hidrolatų esu daugybę ir visi jie nuostabūs. Bet, bet... pasirodo, kartais nusivilti galima net ir didžiausiais favoritais. Aš apie „Kvapų namų“ lūpų blizgius...

PATIKO

>  Be abejo, sudėtis nepriekaištinga, turtinga ir visokia kitokia gera.
>  Kvapas – kažkas dangiško! Turiu Nr. 3 Rožiniai persikai. Ir kvepia sodriai tikrų tikriausiais persikais, kurių net ir skonis jaučiasi. Išties nepakartojama!

>  Spalva – lengvai suteikianti atspalvį ir pablizginanti. Patinka, bet šios geriau nepadauginti, nes lūpoms tada suteikia per daug baltumo.

Tačiau visas gerumas tuo ir baigiasi. O juk mes norime ne tik niekam (nei grožiui, nei sveikatai, nei gamtai) nekenkiačio produkto, bet ir, pvz., tokio, kurį būtų lengva ir patogu naudoti, kurio nereikėtų teptis kas kelioliką minučių ir pan. Šiais laikais patogumas ir funkcionalumas ne ką mažiau svarbu. Taigi šio lūpų blizgio minusai...

NEPATIKO

> Visų pirma, labai skystas ir neskalsus.
> Iš to toliau seka – nepatogi tūbelė. Kadangi pats blizgis skystokas, sunku jo išspausti tiek, kiek reikia. Man asmeniškai dažniausiai išbėga per daug, o per daug šio blizgio kaip jau ir rašiau, lūpoms suteikia nelabai gražų balkšvą atsapalvį. Kur kas patogiau tokios konsistencijos balzamą būtų tepti šepetėliu, nes perteklių būtų galima nubraukti į buteliuko kraštą (kaip dažnai darome su nagų lakais). „Kvapų namų“ internetiniame puslapyje prekės apršyme yra tokia pastraipėlė:
„Prisiminkite, kad įprastinis blizgis su teptuku nėra pats higieniškiausias produktas pasaulyje – pasidažę juo lūpas turime kaskart jį įmerkti atgal į dažą – todėl arba jis greitai genda, arba jo sudėtyje negali būti subtilių natūralių organinių pigmentų ir kvapų.“
Viskas gerai, bet gal tada reiktų pagaminti tirštesnį produktą?

> Toliau nepaliekam ramybėj to skystumo – labai greitai susivalgo. Pasitepus nuo lūpų dingsta gerokai greičiau nei kitų gamintojų blizgiai. Gerai, kad bent nelipnus, nors nepajaučiau ir kad lūpas minkštintų ar ką nors joms ypatingo padarytų. Matyt, dėl to, kad greitai nuo jų dingsta.
> Jei lūpos šerpetotos, pigmentinės dalelės prikimba prie išsausėjusios odos ir labai negražiai atrodo. Tikėtina, kad šį minusą galima priskirti tik konkrečiai mano turėtai spalvai.
> Dar vienas nepatogumas – aliejai nuolat atsiskiria nuo mineralų, todėl prieš naudojant reikia pakratyti. Menkas nepatogumas būtų, jei tas kratymas būtų trumpas ir švelnus, bet purtyti reikia gan stipriai ir tai ne visada tolygiai pasiskirsto pigmentai.

> Ir galiausiai minusas, kuris išlindo tik prieš kelias dienas. Pratrūko tūbelės galas ją spustelėjus (tikrai nestipriai). Suerzino visiškai. Jau ketinau šveisti į šiukšlinę, bet toptelėjo mintis, kad tų gerų aliejų, ekstraktų, mineralų mišinį, iš ko pagamintas lūpų blizgis, galiu prikelti antram gyvenimui pagamindama paprasčiausią lūpų balzamą.

Dariau iš „Kvapų namų“ lūpų blizgio likučio (buvo likę daugiau nei pusę, apie 4 g), gabalėlio besibaigiančio HURRAW! vyšninio lūpų balzamo, mažo šlakelio ricinų aliejaus, tiek pat abrikosų kauliukų aliejaus (kuris dar pašviežino kvapą) ir kažkada iš dieduko bitininko pirkto bičių vaško (jo dėjau apie 20% viso kiekio). Pirma karšto vandens vonelėje ištirpdžiau bičių vašką, iš lėto supyliau visus kitus ingredientus, išmaišiau ir supyliau į tūbelę nuo ankstesnio lūpų balzamo. Penkios minutės ir balzamas yra 😀

Pavyko puikiai. Kvapas liko, spalva taip pat, tik nebe tokia ryški, santūriai pablizginanti lūpas. Balzamas gavosi gan kietokas, bet vasarai – kaip tik. Labai patinka, kad dabar jis tikrai gerai ir suminkština, ir pamaitina, taip greitai nenusivalgo, bet vis dar toks pat dangiškas rožinis abrikosas. 

Štai tokie mano patyrimai, o komentaruose laukiu jūsų!