Ganėtinai nedaug esu kalbėjusi apie veido šveitiklius. Nuomonių apie juos yra įvairių. Vieni sako, kad reikia naudoti reguliariai, kiti - geriau visai nenaudoti, nes oda pati geba atsinaujinti ir ji nėra kaip purvinos grindys, kurias reikėtų šveisti. Tas pasakymas apie grindis ypač vaizdingas ir efektyvus, tikrai priverčia susimąstyti "tikrai gi mano oda ne grindys - nebešveisiu". Bet ar tikrai taip?
Šiuo klausimu aš turiu savo nuomonę. Visų pirma, nereikėtų pulti į kraštutinumus, nepamirškime, kad kiekvienos odos poreikiai labai skirtingi. Veidą šveisti reikia, bet tik tada, kai jai to tikrai reikia: kai oda akivaizdžiai pleiskanoja, kai net pirštais perbraukus per odą, atrodo, jaučiamos visos nusausėjusios ląstelės, kai jaučiamas odos sunkumas, tarsi ant gyvos kvėpuojančios odos būtų dar vienas papildomas nekvėpuojantis jos sluoksnis.
Tokie nemalonūs pojūčiai man dažniau atsirandą žiemą. Tada odą švelniu šveitikliu pamasažuoju maždaug kartą ar du per mėnesį. Kartais rečiau, kartais dažniau. Viskas priklauso nuo pojūčio. Šiuo atveju ir yra svarbiausias jis - pojūtis. Ir antra - jokiais būdais nereikia odos šveisti intensyviais, stipriais judesiais ir su bet kuo. Pats šveitiklis ir prisilietimai prie odos turi būti švelnūs, nereikia spausti - sukamaisiais judesiais glostykite savo odą tarsi ji būtų labai trapi.
Šiuo klausimu aš turiu savo nuomonę. Visų pirma, nereikėtų pulti į kraštutinumus, nepamirškime, kad kiekvienos odos poreikiai labai skirtingi. Veidą šveisti reikia, bet tik tada, kai jai to tikrai reikia: kai oda akivaizdžiai pleiskanoja, kai net pirštais perbraukus per odą, atrodo, jaučiamos visos nusausėjusios ląstelės, kai jaučiamas odos sunkumas, tarsi ant gyvos kvėpuojančios odos būtų dar vienas papildomas nekvėpuojantis jos sluoksnis.
Tokie nemalonūs pojūčiai man dažniau atsirandą žiemą. Tada odą švelniu šveitikliu pamasažuoju maždaug kartą ar du per mėnesį. Kartais rečiau, kartais dažniau. Viskas priklauso nuo pojūčio. Šiuo atveju ir yra svarbiausias jis - pojūtis. Ir antra - jokiais būdais nereikia odos šveisti intensyviais, stipriais judesiais ir su bet kuo. Pats šveitiklis ir prisilietimai prie odos turi būti švelnūs, nereikia spausti - sukamaisiais judesiais glostykite savo odą tarsi ji būtų labai trapi.
Jeigu kūnui šveisti tiks ir šiurkštesni šveitiliai, tokie kaip kavos tirščiai, cukrus, druska, veidui reikės kur kas švelnesnių priemonių. Mano vienas mėgstamiausių šveitiklių - "Martina Gebhardt". Skirtas veidui ir dekolte. Šis šveitiklis - tai lengvas pienelis su grūdeliais, alyvuogių kauliukų milteliais (nors norėtųsi, kad jie būtų kiek švelnesni). Sudėtyje taip pat yra ir lioso molio, kuris taip pat šveičia ir valo odą. Praturtintas rožių ir svarainių ekstraktais, kurie, kaip teigia gamintojas, nuramina sudirgusią odą. Tai ir pajaučiama, ir pamatoma panaudojus. Beje, sudėtyje nėra eterinių aliejų, tad ir alergijų rizika mažesnė. Kadangi šveitiklį naudoju gana retai, perku ne pilną pakuotę, o mėginukus (2 ml), vieno užtenka 1-2 kartams. Man jis nuostabus ir tikrai rekomenduoju pabandyti.
Sudėtis (INCI): Aqua (Water), Olea Europaea (Olive) Seed Oil°,
Olea Europaea (Olive) Seed Powder*, Simmondsia Chinensis
(Jojoba) Oil°, Simmondsia Chinensis Extract, Lecithin*, Loess,
Rosa Canina Extract*, Pyrus Cydonia (Qunice) Extract°, Rosa
Damascena (Rose) Flower Water°, Tocopherol, Aurum, Argentum, Sulfat, Cetyl Alcohol, Cetearylalcohol.
° - sertifikuotas demeter, * - sertifikuotas ekologiškas.
° - sertifikuotas demeter, * - sertifikuotas ekologiškas.
Mano bendras įvertinimas - 4.5 balo iš 5. |
Aš ir norėčiau išbandyti :)
AtsakytiPanaikinti